Geriausia apsauga nuo alergenų

Geriausia apsauga nuo alergenų

Auginant vaikus tema apie alergijas yra neišvengiama. Tai klastingas negalavimas, kuris gali būti staigus ir uždelstas. Jūsų vaikas yra linkęs į alergijas? Kartu su vaikų alergologe Audrone Giedraitiene ir gydytoja higieniste Asta Razmiene dalinamės patarimais bei žingsniais, kuriuos reikėtų atlikti norint sumažinti riziką ir alergijų poveikį.

Svarbiausia – išsiaiškinti alergenus

Kraujo tyrimas. Paprasčiausias kraujo tyrimas gali signalizuoti apie vaiko polinkį sirgti alergija. Tai turėtų būti pats pirmasis žingsnis kilus įtarimui dėl alergijos, o jį atlikti galite tiesiog pas savo šeimos gydytoją.

Anamnezė. Nebrangus, tačiau be galo informatyvus tyrimas – anamnezė (paciento apklausa). Suprantama, kad mažo vaiko apklausa gali būti netiksli, tačia daug informacijos apie vaiką gali suteikti tėvai, kartu praleidžiantys daug laiko. Toks tyrimas gali nukreipti tinkama linkme, ieškant alergijos priežasčių.

Imunoglobulino E tyrimas. Svarbus žingsnis siekiant išsiaiškinti polinkį į alergijas – ištirti imunoglobulino E kiekį kraujyje. Jei imunoglobulino E rodiklis padidėjęs, yra greito tipo alerginių reakcijų tikimybė.

Tyrimas alergenų paletėmis. Toliau tiriant vaiką dėl alergijų, galima atlikti kraujo tyrimą paletėmis (tiriamas kraujo ėminys). Palečių dabar yra tikrai daug ir įvairių: nuo įkvepiamų alergenų iki įvairių maisto produktų. Kadaise šis tyrimas buvo retas ir brangus, tačiau dabar jis lengvai prieinamas ir atliekamas beveik kiekvienoje laboratorijoje.

Odos jautrumo tyrimas. Tai senas, tačiau patikimas tyrimas, kurio rezultatą gali pamatyti pats žmogus – ant rankos užlašinamas lašas alergeno, įduriama vienkartine adatėle ir stebima reakcija. Šis tyrimas gali būti atliktas tik specializuotuose alergologijos centruose, kur sudarytos stacionarinės sąlygos suteikti pagalbą ištikus anafilaksiniam šokui. Tačiau vaikui toks tyrimas gali būti nemalonus. Anksčiau minėtas tyrimas alergenų paletėmis kur kas paprastesnis, o kartu ir daug platesnis bei išsamesnis. 

Maisto netoleravimo tyrimas. Jei atlikus anksčiau minėtus tyrimus nerandama priežastis, kodėl vaikas blogai jaučiasi ar jį beria, rekomenduojama atlikti maisto netoleravimo tyrimą, siekiant išsiaiškinti ar nemalonūs simptomai nėra sukelti maisto produkto.

Kitų ligų atmetimas. Ne tik alergija sukelia jai būdingus simptomus. Pavyzdžiui, alergija gali būti painiojama su celiakija (liga, kai organizmas neskaido glitimo turinčių produktų). Tokią ligą galima nustatyti nesunkiai, ją parodo kraujo tyrimas. Diagnozei pasitvirtinus, geriausias sprendimas – atsisakyti glitimo turinčių produktų.

 

Kaip sutvarkyti namus, kad juose alergiškas vaikas gyventų kuo sveikiau?

Įrengimas

  • Jei yra galimybė, skirkirte vaikui atskirą kambarį. Svarbu tinkamai sutvarkyti kambarį, kuriame jis praleidžia didžiąją laiko dalį.
  • Iš kambario reikėtų išnešti kilimus, kambarines gėles ir kitus daiktus, linkusius kaupti dulkes.
  • Be to, gėlių atsisakyti rekomenduojama ne tik todėl, kad jos kaupia dulkes ar gali skleiti aštrų kvapą, bet ir dėl to, kad ant žemių vazone neretai veisiasi pelėsinis grybelis.
  • Smulkius daiktus, knygas galite laikyti uždarose spintelėse ar lentynose už stiklo.
  • Jei labai norite vaiko kambaryje turėti kilimėlį, rinkitės pintą demblį ar trumpų šėrelių kilimą. Tokiuose kilimuose mažiau kaupiasi dulkės, juos lengviau valyti.
  • Ant langų svarbu kabinti tokius dangalus, kuriuos galima dažnai valyti. Tai gali būti paprastos užuolaidos (jas reikėtų išskalbti bent kartą per mėnesį), į langą įmontuojamos žaliuzės ar ritininės užuolaidos (jeigu jas galima valyti).
  • Jei kambaryje drėksta sienos ir veisiasi pelėsinis grybelis, rekomenduojama atlikti remontą ir cheminėmis priemonėmis grybelį išnaikinti.

Valymas

  • Kambarį reikėtų valyti drėgna šluoste. Dulkes nuo įvairių paviršių rekomenduojama valyti du kartus, grindis – bent kartą per dieną.
  • Jei kilimų išnešti negalima, juos reikėtų siurbti siurbliais kurių filtras – vanduo. Drėgnas valymo būdas apskritai yra daug pranašesnis negu sausas kiekvienam, nebūtinai alergiškam, žmogui. Be to kilimų švara turėtų būti ypač svarbi auginantiems mažus vaikus, kurie daug laiko praleidžia ant grindų.
  • Nederėtų pamiršti, kad net ir pasirūpinus nepriekaištinga grindų švara, dulkės ir įvairios bakterijos gali tvyroti ore, todėl labai svarbu nuolat vėdinti namus. Taip pat, dėl šios priežasties būtų vertinga įsigyti oro valytuvą. Šie įrenginiai šalina tiek stambiąsias, tiek smulkiąsias daleles, įvairius kvapus ir panaikina net iki 99.99% ore esančių bakterijų, nenaudojant jokių chemikalų.
  • Daug aštrių kvapų namuose skleidžia įvairūs valikliai ir šveitikliai, tad higienistai pataria naudoti kiek įmanoma mažiau buitinės chemijos. Valymui rekomenduojama naudoti tik karštą vandenį. Žinoma, šioje vietoje yra ir išimčių – tualetui ar virtuvės kriauklei reikėtų naudoti ne tik valančias, bet ir dezinfekuojančias priemones.

 

Patarimai, padėsiantys sumažinti alergijų riziką

Venkite... naujumo

Vaikai yra jautrūs įvairiems teršalams ir dirgikliams, tad jų kambariuose reikėtų vengti sintetinių kiliminių dangų ar naujų sintetinių baldų. Šie daiktai skleidžia gana aštrų „naujumo“ kvapą. Jį sukelia lakūs formaldehidų junginiai, kurie yra pavojingi žmogaus sveikatai. Verčiau rinkitės natūralios vilnos kilimus ar apklotus, medinius baldus – jie formaldehidų į aplinką beveik neskleidžia.

Ore esantys formaldehidai gali dirginti akis, nosį, ilgiau kvėpuojant jais užterštu oru – gali susilpnėti žmogaus imuninė sistema. Be to, į organizmą patekę teršalai sukelia įvairias kvėpavimo sistemos ligas: lėtinę slogą ar kosulį, bronchitą, astmą. Tai jei visgi įsigijote sintetinius gaminius, reikėtų dažniau, ilgesnį laiką vėdinti kambarius, kol nebejausite sklindančio kvapo.

Kaip išsirinkti patalynę?

Į alergijas linkusiam vaikui netiks vatiniai ar šieno čiužiniai. Rekomenduojama rinktis kokoso plaušo, grikių lukštų, poroloninį ar lateksinį čiužinuką. Renkant pagalvę ir antklodę, pirmenybę reikėtų teikti toms, kurias galima skalbti. Visiškai netinka vatinės, pūkinės, plunksninės, ypač, jei jas jau turėjote ir naudojote seniau. Geriausiai rinktis sinteponines ar vilnones (jei vaikas nealergiškas vilnai). Patalynės užvalkalai turėtų būti medvilniniai, šviesios spalvos. 

Antklodę ir pagalvę bent kartą per mėnesį reikėtų išskalbti, čiužinuką lauke išpurtyti ir apie 6 valandas palaikyti: žiemą – šaltyje, vasarą – saulės atokaitoje. Čiužinuko ar patalynės negalima dulkinti namie, nes visos dulkės, erkutės ir jų ekskrementai liks kambaryje. Jei planuojate ilgesnę nei dienos išvyką, alergiškam vaikui reikėtų paimti jo antklodę ir pagalvę.

Ką daryti su žaislais?

Alergiško vaiko kambaryje turėtų būti kuo mažiau minkštų žaislų. Jei mažylis be jų negali, tuomet minkštus žaislus reikėtų kas vieną–dvi savaites skalbti skalbimo mašinoje, tad geriausia rinktis žaislus, kuriuos galima plauti ar drėgnai valyti. Dažnai alergiją sukelia knygų dulkės, tad jas reikėtų laikyti uždengtoje dėžėje ar uždaromoje lentynoje.

Naminiai gyvūnėliai

Kalbant apie gyvūnų sukeltas alergijas, dažniausiai jos išsivysto katės plaukui, tačiau alergiją sukelti gali ir šuo, naminiai graužikai, paukščiai (tiksliau – jų epitelio ląstelės). Alergija gali pasireikšti net laikant žuvytes, kuomet į aplinką patenka jų pašaro dalelių. Taip pat alergiją sukelia tarakonų paliekamos išmatos. Kartais apie alergiją gyvūnams sužinoma tik atlikus tyrimus, kadangi jokių įprastų alergijos požymių neatsiranda.

Jei auginate alergišką vaiką ir turite gyvūnų, teks daugiau dėmesio skirti namų valymui, dažniau ir ilgiau vėdinti kambarius, kadangi net ir neužuodžiant specifinio gyvūnėlio kvapo, kambaryje gali sklandyti alergizuojančios dalelės.


Svarbu nepamiršti, kad hipoalerginė aplinka turėtų būti ne vien alergiško asmens kambaryje, bet ir visuose namuose.

 

Konsultavo vaikų alergologė Audronė Giedraitienė ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro gydytoja higienistė Asta Razmienė